A.Hrebnickio muziejinė ekspozicija Rojaus k.

Pomologas A. Hrebnickis gimė 1858 m. Uošvis kaip kraitį atidavė 24 ha sklypą, vadinamą Velnyne. Čia ir atsirado Rojus. 1896 - 1897 m. pagal A. Hrebnickio projektą buvo pastatyta Rojaus sodyba (respublikinės reikšmės istorijos paminklas). Šioje sodyboje profesorius gyveno iki pat mirties (1941 10 13). Palaidotas senose Dūkšto kapinėse šeimyniniame Stankevičių šeimos kape.

Dirba gegužės - spalio mėn.

Adresas: Rojaus k., Dūkšto sen., tel. (8~ 386) 4 54 72, (8~ 671) 1 64 99

Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikių k.

Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. O bičių dievo Babilo skulptūra savyje talpina ir bičių šeimyną. Jų sunešto medaus galima paragauti muziejuje. Tik ragaudami medų atminkite - tam, kad prineštų šaukštą medaus, 200 bičių darbuojasi visą dieną.

Lankytojai priimami nuo gegužės 1d. iki spalio 15d.

Darbo laikas: kasdien 10.00-19.00

Bilieto kaina: suaugusiems 3 Lt; vaikams, moksleiviams, studentams 1 Lt.

Ekskursija po muziejų: suaugusiems 30 Lt; moksleiviams, studentams 20 Lt

Adresas: Stripeikių k., Linkmenų sen., tel. (8~386) 5 28 91

Pilkapio ekspozicija

Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių. Įrengiant Palūšės ekspoziciją remtasi vieno iš jų radiniais. Maketas vaizduoja žalvario amžiaus (V-VI a.) kapavietę. Greta stovi akmens amžiaus būsto rekonstrukcija pagal Kretuono apylinkių archeologinius radinius. Būtent Kretuono apylinkėse aptiktos gyvenvietės laikomos seniausiomis Lietuvoje.

Veikia gegužės - spalio mėn.

Aukštaitijos nacionalinis parkas (1-asis Lietuvoje)

1974 m. kovo 29d. laikoma tuometinio Lietuvos nacionalinio parko gimimo diena . Į Parko teritoriją įeina ne tik Ignalinos rajonas (50%), bet ir Utenos (25%) bei Švenčionių (25%). Parko plotas - 45000ha. Nacionalinis parkas tartum mažutė respublika: su savo rezervatais, draustiniais, “kurortais”(trumpalaikėmis poilsiavietėmis). Nacionalinis parkas - tai mokykla, mokanti saugoti gamtą, ūkininkauti, nedarant žalos aplinkai.

Ladakalnio apžvalgos aikštelė

175 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškų gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

9-12a. archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H.Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.

Skulptūrų takas palei Lūšių ežerą

Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio P.Petronio skluptūra “Laumių pasaka” byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu būdu – užkutena. Net keletas skulptūrų vaizduoja velnius. Senieji žmonės sako, kad vienas iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.

Palūšės bažnyčia su varpine

Bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė Šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine paskelbtas architektūros paminklu.
 
Botanikos takas šalia Palūšės

Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia mokomasis botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu – baltu kvadratu su žalia įstrižaine. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Paminklas kompozitoriui M.Petrauskui

Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos “Birutė” kūrėjas, kompozitorius Mikas Petrauskas. Matyt, jo tėvas tuomet vargonavęs Palūšės bažnyčioje, pasėjo sūnaus sieloje pomėgį stebuklingiems muzikos garsams, o motina, pati gimusi šiose apylinkėse, išmokė pajusti gamtos grožį. Mikas apie muziką šneka kaip apie mylimąją:”Muzika paguodžia nelaimėje, muzika duoda patvarą žygiuose ir pasiryžimą, muzika suteikia smegenims gerą poilsį po nuovargio, sustiprina ir atnaujina mintis”. Palūšėje 1973 m., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, M.Petrauskui pastatytas skulptoriaus J.Kėdainio paminklas.

Etnografiniai kaimai

Aukštaitijos NP - tai SalųII kaimas, kuris kaip ir Šuminai, Strazdai, Vaišnoriškės bei VarniškėsII priskiriamas kupetiniams, arba padrikiems kaimams. Visi etnografiniai kaimai yra tarsi muziejai po atviru dangumi. (plačiau)

Mėčionių kaimas- gatvinis – rėžinis kaimas yra Dysnos upės slėnyje, susikūęs 16a. viduryje, po Valakų reformos. Iki 17a. pabaigos kaimas priklausė Dysnos dvaro Dietkauščiznos palivarkui. 1692-1841m. dvarą, kartu ir kaimą valdė Vilniaus benediktinų vienuolynas. Kaime yra gatvinių vienpusių vienaeilių ar dvieilių ir sudvejintų sodybų.

Senųjų Katinautiškių – kupetinis kaimas. Ši teritorija 17a. priklausė didikams Pacams ir buvo Dysnos dvaro ribose. Vardas pirmą kartą paminėtas 1775m. Pro kaimą teka vandeningas Svylos upelis.

Kukutėlių – gatvinis kaimas šalia Erzvėto ežero. Susikūręs 17 a. Pastatai išlaikę regiono liaudies architektūros požymius.

Ginučių, Gaveikėnų vandens malūnai :

Ginučių -greitai švęsiantis dviejų šimtų metų sukaktį - vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Malūnas veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę ant stalo, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti kambariai poilsiautojams, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias. Veikia gegužės - spalio mėn.

Muziejinės dalies darbo laikas: pirmadienis - poilsio d., antradienis - šeštadienis 10.00 - 18.00, sekmadienis 10.00 - 15.00.

Bilieto kaina: 2 Lt.

Ekskursija po muziejinę dalį: suaugusiems 20 Lt; moksleiviams, studentams 15 Lt.

Gaveikėnų – iki šių dienų išliko pastatas ir atskiros technikos dalys. Malūnas priklausė ponui Kaminskiui, vėliau Romanovičiui, Subačiams.19a. statinį nuo pražūties išgelbėjo buv. Ignalinos žuvininkystės ūkio direktorius A. Bagdanavičius. Šiuo metu čia įrengta poilsiavietė. Veikia gegužės - spalio mėn.

Gamtos paminklai

Trainiškio ąžuolas auga ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Ąžuolui beveik 800 metų. Jo kamieno apimtis – 6,1m, o aukštis - 23m. Šis ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos šventų ąžuolų giraitės.

Tverečiaus ąžuolas auga Tverečiaus kaime, prie bažnyčios.
 

Nevaišių kalnas Ceikinių apylinkėje

Aplink kalną esančios vietovės vadinamos “Lietuvos Šveicarija”. Tai aukščiausios Lietuvos vietos virš jūros lygio (289m).

J. Grundos galerija “Skaptukas”

Ažušilės g. 15, Ignalina, tel. (8~386) 5 37 82 (pageidautina – iš anksto susitarus)

Galima susipažinti su autorinėmis medžio, geležies darbų ekspozicijomis.

Informacija parengta pagal Ignalinos rajono savivaldybės administracijos svetainę